Myra mūsų namuose atsirado prieš devynis mėnesius, ji yra gelsvas ir labai išdykęs labradoro retriveris be to ji- pirmasis mano šuo. Po to kai žuvo katinas nusprendžiau įsigyti kitokį gyvūną- nusipirkau šunį. Kodėl būtent labradoro retriverį?- Mąsčiau ilgai, o mano veislių favoritai svyravo nuo biglių ir vakarų škotijos baltųjų terjerų iki berno zenenhundų, vokiečių dogų ir t.t., tiesą sakant labradorą pasirinkau tik todėl, jog šeimoje yra mažų vaikų, o kiek esu skaičius, tai visur rašoma, kad jie puikiai sutaria su vaikais. Na, kad leidžiasi niurkomi ir nesikandžioja- tiesa, tačiau, kad ir pati tuos vaikus paniurkys nežinojau. Ne tik jiems drabužius apdraskė, bet ir man skylių ant kelnių ir palaidinių paliko, vienu žodžiu galybę aibių per savo trumpą gyvenimėlį jau spėjo prikrėsti, galėčiau kiaurą dieną vardinti kiek nuostolių, tačiau aš ją pamilau ir į nieką nekeisčiau, o pamilau ją jau pirmą dieną, vos paėmus ant rankų, tą mažą, mielą, tik tą dieną sulaukusio, pimojo mėnesio, šunelį..
Kad ir kokia Myra neklaužada, bet labai protinga, komanda išmoksta maždaug po trijų pakartojimų, labai meili, graži. Daug dėmesio jai reikia, jei užsimano pažaisti tai iš paskos su žaislu vaikštinės tol kol pradėsi žaisti su ja, bet jai neužtenka tik žaislą mestelt vieną kartą, žaisti tenka iki pavargstu.. Taigi tokia jau ta mano Myra (tar. Maira).
Kad ir kokia Myra neklaužada, bet labai protinga, komanda išmoksta maždaug po trijų pakartojimų, labai meili, graži. Daug dėmesio jai reikia, jei užsimano pažaisti tai iš paskos su žaislu vaikštinės tol kol pradėsi žaisti su ja, bet jai neužtenka tik žaislą mestelt vieną kartą, žaisti tenka iki pavargstu.. Taigi tokia jau ta mano Myra (tar. Maira).